Sugrįžtantis ruduo nusplavina gamtą įvairiais paletės niuansais. Tokios pat spalvos grįžta ir į gydytojų kasdienybę. Vėl darbas ir mokymasis, vėl kasdienė rutina ir prasidedantis rudeninių mokslinių-praktinių konferencijų maratonas. Vėl kasdienės vizitacijos ir kassavaitiniai budėjimai.

Kartu su šiltais sveikinimais po atostogų (ar budėjimų maratono) ateina ir ne tokios geros naujienos. Pastarosiomis dienomis JGA pašto dėžutė užversta klausimais apie rezidento pašalpos-stipendijos ateitį. Tas klausimas jau keliamas ne pirmą kartą, ir iki šiol sulaukdavome daug baimės persmelktų laiškų apie gandus, kad rezidentai stipendijos daugiau negaus. Iki šiol tie gandai nepasitvirtindavo, tačiau visada gali būti pirmas ir paskutinis kartas. Dabartinė situacija tokia, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra pateikusi prašymą Finansų ministerijai skirti didesnį lėšų kiekį, kadangi rezidentų yra bemaž dvigubai daugiau. Atsakymo kol kas nėra.

Galima skųstis ir verkti, galima panikuoti ir spalvinti viską juodai ir pilkai. Galima aktyviai imtis darbo ir kryptingai siekti tikslo. "Tikra bendruomenė - tai iš esmės atsakingų asmenybių bendruomenė, o pilka masė - nuasmenintų būtybių suma" (V E. Frankl). Kuo būsime, priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo.

Pagarbiai, Jonas Korsakas